Dokumentikos ciklas „Mano mokytojas“ kvies šeštadienio popietę praleisti su dar viena ypatinga šalies pedagoge Vilija Dabrišiene, kuri buvo ne tik matematikos, bet ir gyvenimo mokytoja, o šiandien ieško būdų padėti vaikams mokytis savarankiškai.

40 metų su vaikais dirbusią Viliją Dabrišienę, pelniusią Kauno metų mokytojos, švietimo lyderės titulą ir apdovanotą inovatyviausios Lietuvos matematikos mokytojos vardu, vadinti tik matematikos mokytoja būtų labai netikslu. O ir šis karjeros pasirinkimas galėjo baigtis vos prasidėjęs – Vilija laidoje atviraus apie tai, kad pirmi jos metai mokykloje buvo tikras košmaras.

„Aš nuėjau pas direktorių ir sakau: viskas, aš nedirbsiu mokytoja. Sako: kur tu eisi? Sakiau: į statybas, bet kur, tiktai ne čia, nes čia aš išprotėsiu, čia neįmanoma dirbti,“ – prisimindama pašnekesį, vykusį praėjus vos pusei metų nuo jos darbo pradžios, juoksis pašnekovė.

Dabar Vilija atvirauja, kad didžiausią klaidą darė taikydama per pedagoginę praktiką jai įdiegtą „tiesą“ – neprisileisti vaikų per daug arti, nes tada jie neklausys. Pedagogė tikina, kad būtent tai ir lėmė drausmės problemas – kol ji laikėsi atstumo, tol nerado bendros kalbos su vaikais, o jai pakeitus taktiką bei ėmus laisviau su jais bendrauti, vaikai ėmė ja labiau pasitikėti ir klausyti.

Prabėgus 25 metams po mokyklos baigimo, pedagogę prisimena ir geru žodžiu mini jos buvę mokiniai. Asta Kyguolienė, šiuo metu VDU marketingo ir pardavimų dėstytoja, atviraus apie tai, kad buvusi mokytoja ir auklėtoja turėjo išskirtinių gebėjimų užmegzti ryšį bei sukurti saugią aplinką, jog buvo gera augti šalia tokio žmogaus.

„Mes mokykloje turėjom pavadinimą „Dabrišiukai“ – mus taip vadindavo dėl auklėtojos pavardės. Mes turėjom savo vėliavą, įvairius įpročius. Tikrai buvom išskirtinė klasė. Galvoju, kad tai ir yra pagrindinė dovana, kurią gavom – besąlygiška meilė, ko galbūt netgi nesitikėtum iš mokytojo gauti. Visą laiką tu galėjai jausti, kad esi tokiam pačiam artume, lyg būtum šeimos narys,“ – su šypsena atsiminimais dalinsis Asta Kyguolienė.

Išsilavinusi, kilusi iš šeimos, vertinančios meną ir literatūrą, Vilija Dabrišienė savo mokiniams buvo ne tik matematikos, bet ir gyvenimo mokytoja, formavusi jų vertybes. Praėjus vos keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kuomet ir mokykla, ir visa aplinka vadavosi iš skurdo, Vilija Dabrišienė savo auklėtiniams buvo gaivaus kaip oro gurkšnis – ji demonstravo laisvą, betarpišką bendravimą su mokiniais, kitokį mokymosi būdą bei tuo pačiu formavo savo auklėtinių estetinį supratimą. Vilija pasakos, kaip keitėsi vaikų asmenybės, su džiaugsmu prisimins, kaip matydavo savo indėlį į tuos pokyčius.

„Iš pradžių, atrodo, lyg nieko, paskui staiga žiūri, kad tave pradeda mėgdžioti. Ir tai tu pastebi tokiose smulkmenose – žiūri, va mergaitė užsirišo skarelę, tokią pačią kaip tu, ir, žiūrėk, kitą dieną jau penkios mergaitės užsirišo tokias skareles... ir tu supranti, kad ne tik toje skarelėje esmė,“ – pašnekovė privers susimąstyti apie mokytojo, kaip asmenybės formuotojo, vaidmenį.

Vilija Dabrišienė nesustojo mokytis ir pati – būti tik mokytoja jai buvo per mažai, todėl nusprendė tęsti asmeninį tobulėjimą.

„Mokytojo profesija talentingam žmogui yra per daug uždara. Tu dirbi, viskas labai gerai, tie vaikai ir visa kita, bet paskui ateina tam tikras laikotarpis, ir tu jau pradedi galvoti, kad kažko lyg dar norėtųsi,“ – apie pasirinkimą stoti į magistrantūrą, o vėliau ir doktorantūrą bei apie studijų metais iškilusius sunkumus laidoje pasakos pašnekovė.

Vilija Dabrišienė ne tik dirbo mokykloje, bet ir išleido 21 matematikos vadovėlį. Tiesa, moteris atskleis mananti, kad popieriniam vadovėliui pats laikas „mirti“ ir užleisti vietą naujoms technologijoms, kurios padėtų vaikams mokytis savarankiškai.

„Mokykla, tokia, kokia ji yra dabar, negali likti. Tikrai tokia ji neliks ir greitai pradės byrėti, nes ugdymas turi būti visiškai personalizuotas,“ – mintimis dalinsis Vilija.

Siekdama šio tikslo, pedagogė sutiko su dviejų jaunų kolegų idėja, kuri ją sužavėjo, ir ėmėsi kartu kurti mokymosi platformą „Elicėjus“. Pradėję plėtoti startuolį, jie į savo veiklą įtraukė dar keletą Lietuvos mokytojų, panorusių prisidėti prie savivaldaus mokymosi ugdymo.

„Atsiveria galimybės mokyklinį gyvenimą organizuoti visai kitaip. Mes vis dar orientuojamės į vidutinį mokinį – reiškia, kad į nieką nesiorientuojam. Galėtų atsirasti galimybės kitokioms erdvėms, kitokioms darbo formoms, jeigu mes turėtume priemones, per kurias galėtume personalizuoti mokymą visais lygiais,“ – su užsidegimu apie alternatyvius mokymosi būdus kalbės pedagogė.

Kokį poveikį buvusiems Vilijos Dabrišienės  mokiniams bei jų karjeros pasirinkimams turėjo mylima mokytoja, matysite jau šį šeštadienį laidoje „Mano mokytojas“.

Laidos mecenatas: advokatų kontora Glimstedt.