Kasininko rauda

Ir ko gi mane mokė toje mokykloje – visiškų nesąmonių. Kam man reikia tų kosinusų ir integralų? Kam man reikia tos literatūros ir muzikos? Muziką klausausi kai norisi, bet kam man žinoti tuos visus Betchovenus? O jau fizika – visiška nesąmonė. O biologija? Kam to gali prireikti? Tik smegenis džiovina. 

Kasdien matau šimtus žmonių, nei vienas eilių neskaito, sinusų neskaičiuoja. Visi tik renkasi prekes ir ateina susimokėti. Ir tikri kvailiai, visada nesąmonių pridaro. Savitarnos kasa naudotis nemoka. Siaubas. O visi mokyklas baigę. Tai ką toj mokykloj turėtų mokyti ? Etiketes skaityti! Atpažinti kurie pomidorai slyviniai ir kurie vyšniniai. Atpažinti sprandinę nuo kulninės, nes jų kainos ir kodai skiriasi.

Kaip be to išsiversti? Kodėl aš viso to turėjau mokytis jau darbo vietoj? Tokių pradmenų privalome išmokti mokykloje. Ir atsakyti piktam pirkėjui mandagiau, bet taip kad užsičiauptų, irgi būtina išmokti mokykloje. Nes kaip be to? Čia pagrindinis įgūdis realiam gyvenime. Bet niekas to nemokė. Atitrūkus ta mokykla nuo gyvenimo, oi kaip atitrūkus. Manęs mokykloje niekas nepamokė, kaip suvesti į kasą duomenis, kaip veikia transporteris. Visai žalias atėjau į darbo vietą, nors smegenis džiovinau 12 metų. Tik laiką gaišau. Nesąmonė.

Inžinieriaus rauda

Su siaubu ir pasipiktinimu prisimenu mokyklinius metus. Kokių tik nesąmonių man ten teko mokytis. Nieko, ko prireikė realiame gyvenime. Tiesa, kažkokią matematinę abėcėlę mokėmės, betgi tai juokinga. Pradmenų pradmenys. Kodėl aš turėjau mokėti didžiulius pinigus už studijas universitete, kai tokius dalykus kaip Teiloro eilutes ir stochastinių funkcijų simuliacijos, turėjau išmokti jau mokykloje?

Atėjęs į bet kokią darbo vietą be jų jaučiausi visišku kvailiu – juk be jų neįmanoma nei viena diena. Kodėl man kišo į galvą Anykščių šilelį, kai vietoj to galėjau išmokti barjerinių funkcijų analizę? Juk man šios žinios būtinos – čia duona kasdienė. Neparuošė manęs mokykla realiam gyvenimui, visiškai neparuošė.

Kokios dar ten ląstelės, kokie dar ten Liudvikai 16? Kas tokius dalykus kur nors taiko? Skaitmeninis integravimas ir diferencijavimas – va ko reikia normaliam žmogui. Aš dirbu paprastu inžinieriumi, kam man reikia žinoti tą geografiją? Jei norėsiu kur nukeliauti – bilietus nusipirksiu, o maršrutą dirbtinis intelektas sukonstruos. Bet pamėgink tu apsieiti be matricinių lygčių sprendimo. Prapuolęs. Reikia iš esmės keisti mokyklinį išsilavinimą – braukti lauk visas literatūras ir istorijas, dailes ir psichologijas. Mokykit to, ko prireiks realiam gyvenime.

Dizainerio rauda

Ir ko gi toj mokykloj moko – ateina klientas, net spalvų neskiria. Rudą su šokoladine maišo, magentą su kobaltu. Moko ten visokių ląstelių, reliatyvumo teorijos, o prie realybės tai ir nepriartėjama. Baigia mokyklas, ir durnių durniai visi. Paklausi kokių grindų nori, sako marmuro. O kai paklausi kokios rūšies, tai tik ausim karpo. Marmuro nuo akmens neskiria. Aš tiek mokytis turėjau, kol visko išmokau, mokykloje tik laiką veltui leidau. Jokių žinių, kurių man prireikė realiam gyvenime mokykloje negavau, jokių.

Braižyt autokadu ir iliustratorium neišmokė, net pagrindų nedavė. O jau tokių būtinų dalykų, kaip Glitch ir Noise stiliai, nei su žiburiu nebuvo. Per geometrijos pamokas mokė ten visokius trikampius, lygiagretainius ir stačiakampius – visišką primityvą. Juk realiam gyvenime tikrai to neužtenka. Laiko gaišimas ta mokykla. Nuo darželio turėtų mokyti tik to, ko prireiks gyvenime, o ne brukti viską ir apie viską.

Bedarbio rauda

Visi sakė mokykis mokykloje, įstosi į universitetą, gausi gerą darbą. Ir ką – melavo bjaurybės. Mokytis sunku buvo, bet mokyklą neblogai baigiau. Prasisukau. Ir ką – nesisuksi, negyvensi. Tai nusirašiau, tai draugas padėjo, rašinį mergina parašė, kalbą nusipirkau. Penki korepetitoriai nuo 5 klasės treniravo, visada namų darbus padėdavo padaryti. Įstojau, dabar balų aukštų nebereikia.

Universitete dar paprasčiau – visokius darbus, ese, visada nusipirkti galima. Ausinės, išmanus laikrodis ir egzaminus išlaikyt padėjo. Bakalauro darbą mama parašė – ir ką? Čia gi mano mama. Padėt sūnui privalo. Taigi, mokslus baigiau. Ir kas dabar? Į penkis darbus nepriėmė, ten dalykiniai interviu buvo. Visokių nesąmonių klausinėjo. Kaip ten galima viską žinoti? Kai reikės dirbtino intelekto, paklausiu. Į kelis darbus priėmė, nes labai jau jiems darbuotojų reikėjo. Bet neilgam. Užduotis man davė, aš dirbtinam intelektui daviau, jis puikiai viską atliko.

Bet valdžiai nepatiko, sako – čia negerai, čia paaiškink, čia perdaryk. Ką paaiškint, kai aš ten nieko nesuprantu? Kabinėjasi tiktai. Nenormalūs. Sako –išsilavinimo tau trūksta. Kokio dar išsilavinimo? Mokyklą baigiau, universitetą irgi. Tai jie kalti, kad manęs realiam gyvenimui neparuošė. Nieko naudingo neišmokė. Net užsiregistruoti darbo biržoj pats nesugebėjau. Baisu, kaip mokykla atitrūkus nuo gyvenimo, baisu. Neklausykit, neikit į tą mokyklą nei į universitetą – vis tiek nieko gero, vis tiek bedarbiais būsit.

Linkiu Naujaisiais būti atspariems visom šitoms raudoms! Visi turime būti atsparūs – tėvai, seneliai, mokytojai! Viskas, ką moki ir supranti, praverčia realiam gyvenime, viskas, ko nemoki ir nesupranti – nepraverčia. Bendrasis išsilavinimas kaip kryžkelė – jis leidžia mums pasukti bet kada į bet kurią pusę. Kuo jis geresnis – tuo kelių kuriais galime eiti yra daugiau. Naujametinis palinkėjimas – tegu Jūsų laisvės rinktis neriboja Jūsų pačių pasirinkimai!